nusprendė pradžiuginti vyrą gardžiu vyšnių pyragu. Tokį pyragą ji kepdavo kiekvieną sekmadienį.
Tačiau šį kartą norėjo jį paruošti su ypatinga meile. Kiekvieną kartą padalinusi pyragą pusiau, vyrui
ji atiduodavo labiau paskrudusią, skaniąją, pusę. Pati valgydavo likusią dalį su minkštuoju šonu.
Pagaliau pyragas baigė kepti. Žmona padalino jį pusiau. Ir staiga pagalvojo. Ji trisdešimt metų vyrui
atiduodavo skaniąją pyrago dalį. Negi ji nenusipelnė bent šiandien skaniąją pyrago dalį pasilikti
sau.
Nors jaudinosi ir nerimavo, kaip vyras sureaguos į tokį jos akibrokštą, visgi padarė taip kaip
nusprendė – sau pasiliko paskrudusiąją pyrago pusę, vyrui į lėkštę įdėjo pyrago dalį su minkštuoju
šonu.
Išvydęs lėkštę su savąja pyrago dalimi, vyras akimirkai neteko žado, po to nusišypsojo žmonai ir
tarė:
-Ačiū tau. Tai nuostabiausia dovana, kokios tik galėjau tikėtis. Džiaugiuosi, kad trisdešimtmečio
proga gavau tą pyrago dalį, kuri man labiausiai patinka, ir kurią visus tuos metus palikdavau tau.
