Idomus faktai

VESTUVINIŲ TORTŲ ISTORIJA, PRASIDĖJUSI NUO ŠVENTINĖS DUONOS 

Gražus, didelis ir skanus – tokius tris pagrindinius reikalavimus vestuviniam tortui įprastai kelia iš anksto jį užsakantys jaunavedžiai. Prasidėjus vestuvių sezonui, „Friedricho kepyklėlės“ konditerės, kuriančios kelias dešimtis įvairių skonių tortų įvairioms progoms, nusprendė pasidomėti, kokios yra vestuvinio torto atsiradimo šaknys.
Jeigu dabar torto pateikimas, pjaustymas ir svečių vaišinimas – kultūringas ir skoningas šventinis akcentas, senovės Romoje ši ceremonija vyko kitaip: romėnai apmėtydavo nuotaką iš miltų, vandens ir druskos iškeptais paplotėliais. Vėliau šią mėtymo ceremoniją pakeitė paplotėlio laužymas nuotaikai virš galvos ir apipylimas trupiniais. Po to trupinius derėjo surinkti ir kartu suvalgyti su jaunikiu. Trupinius rinkdavo ir svečiai, mat buvo manoma, kad jie ateityje atneš laimę ir sėkmę.
Beje, būtent taip ir atsirado konfeti – ši sąvoka kilusi nuo žodžio „confarreatio“ – „valgyti kartu“
Ilgainiui vietoj duonos trupinių jaunavedžius buvo priimta apiberti mažais popieriniais rutulėliais arba ką tik susituokusius asmenis pasveikinant ryžių lietumi.

Senovės Egipte buvo kepama speciali vestuvių duona, primenanti šiuolaikiškus keksus. Tiesa, vėliau panašūs keksai atsirado ir Romoje, tik čia jie buvo mažyčiai ir skyrėsi jų paskirtis – jie aukoti dievams.
Senovės Kinijoje jaunikio šeima atsiųsdavo nuotakos tėvams keturis pyragus: jie būdavo metami į orą ir gaudomi į paklodę, ištemptą virš eiles apie vedybinį gyvenimą deklamuojančios nuotakos galvos.
Nuo XVII a. Europoje vestuvėms kepdavo du atskirus tortus, vieną – jaunikiui, kitą – nuotakai. Jaunikis savuoju tortu vaišino vyrus, nuotaka – moteris. Nuotakos torte būdavo paslepiamas žiedelis – kam iš vestuvių viešnių jis atitekdavo, vadinasi, tos artimiausiu metu laukia vestuvės. Jaunikio tortas buvo be siurprizų ir savo dydžiu nustelbdavo nuotakai skirtą kepinį.

Viduramžių Anglijoje vestuvinius tortus imta gardinti džiovintais vaisiais ir prieskoniais. Kelių aukštų tortai atsirado tik XX a. pradžioje. Pirmąjį tokį tortą sukūrė Londono sityje dirbęs bakalėjininkas, nusižiūrėjęs Sent Braido bažnyčios formą.
Tradiciškai vestuvių tortą turėjo sudaryti trys aukštai, simbolizuojantis sužadėtuvių, vestuvių ir amžinybės žiedus. Pirmieji tokie tortai tik vizualiai atrodė kelių aukštų – iš tikrųjų valgomas buvo tik pirmasis sluoksnis, aukštesni buvo butaforiniai, sukurti iš sutirštinto cukraus. Vėliau konditeriai sugalvojo kolonas, laikančias kelis torto aukštus.
Pirmiausia vestuvių tortą pjaustydavo jaunoji, tačiau po to, kai XX a. 3-ajame dešimtmetyje vestuvių tortus ima dengti į gan kietą apvalkalą sukietėjančiu glazūros glaistu, nuotaikai padėdavo jaunikis. Nuo tada atsirado tradicija vestuvių tortą pjaustyti kartu.
Daugiau informacijos apie proginių kepinių užsakymą “Amber kepyklėlėje” sužinosite čia:
http://www.amberbakery.co.uk/
http://wwwkarawaybakery.com/
http://www.tortailondone.blog.com/
https://www.facebook.com/skaniausitortailondone